- liūlys
- 2 liūlỹs sm. (4) 1. vabalas, vabzdys, būžys: Pilnas vanduo visokių liūlių̃, negalima gerti Nmn. Pirkioj šlapia, tai liūlių̃ priviso Lzd. Appuolė liūliai arklius Lzd. Nesėsk ant kelmo, ba tę daug liūlių̃ po žieve Pns. Po barzdą šimtai blusų arba ir kitų mažiukų liūlių nardo LzP. Kas neateis, bus užleistas musiom, blusom, uodais ir visokiais kitokiais liūliais (iš kvieslio oracijos) Kb. Liūliùkai grūdus sugadina Smn. Užpuolė mane žalios girios liūliùkai (iš raudos) Kb. Bitė naudingas liūliùkas Drsk. | Oi tu, liūlỹ, liūlỹ, kada tu užaugsi! (sakoma į mažą vaiką) Pns. Eik tu, liūly, iš po kojų! Nmn. 2. Švn, Lp šliužas, gyvatė, žaltys: Pagavau tris liūliùs Drsk. Neik basas į mišką – liūlys į koją įkąs Kpč. Prisivaisė daug liūlių: driežlių, gyvačių, kirmėlių, rupūžių LTR(Lš). 3. šuliniuose, pelkėse, markose tariamai gyvenanti baidyklė (vaikams gąsdinti): Neik in šulinį, ba liūlỹs intrauks Vrn. Petriuk, neik arti prie markos – liūlỹs įtrauks Klov.
Dictionary of the Lithuanian Language.